FNTT įtraukė keletą kripto įmonių į naujus pinigų plovimo prevencijos įstatymų pažeidėjų sąrašus
Šį trečiadienį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos paskelbė papildytą kovos su pinigų plovimu (AML) pažeidėjų sąrašą, į kurį įtraukti keli šalies kriptovaliutų paslaugų teikėjai.
Lietuva sparčiai tampa svarbia Europos skaitmeninio turto rinkos dalyve dėl savo progresyvaus požiūrio į šią turto klasę. Šių metų pradžioje valstybė pradėjo taikyti naują virtualiojo turto paslaugų teikėjų (VASP, angl. Virtual Asset Service Providers) reglamentą, dėl kurio pastebėtas padidėjęs su kriptovaliutomis susijusių įmonių aktyvumas.
Trečiadienį paskelbtame sąraše atsidūrė šalies kriptovaliutų įmonės ir finansų įmonės, kaip manoma, pažeidusios kovos su pinigų plovimu reglamentą. Įstatyme numatyta sistema, kurioje numatyti privalomi reikalavimai finansų įstaigoms ir įmonėms stebėti, nustatyti neteisėtą veiklą, užkirsti jai kelią ir apie ją pranešti.
Pagal reglamentą įmonės privalėjo rinkti, vertinti ir pateikti visą reikiamą informaciją, susijusią su įtartinais sandoriais, sukčiavimu ir kitais pinigų plovimo požymiais, Lietuvos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT).
Be to, šalyje veikiančios registruotos kriptoturto įmonės privalo įdarbinti visą darbo dieną dirbantį už kovą su pinigų plovimu atsakingą pareigūną, turintį atitinkamą kvalifikaciją.
2023 m. sprendimai dėl poveikio priemonių
Į FNTT sąrašą įtrauktos kriptovaliutų bendrovės UAB „Spectro Finance” ir „Bitgron”, kurioms skirti įspėjimai, ir UAB „BXChange”, „Kaiser Exchange International”, „Entara”, „Stirdena” ir „Katren CD”, kurioms už kovos su pinigų plovimu taisyklių vengimą arba jų pažeidimą skirtos nenurodytos piniginės baudos.
Į sąrašą įtrauktos bendrovės taip pat gali apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos, pažymėjo tarnyba.
„Kreipimasis į teismą nesustabdo sprendimo vykdymo, išskyrus sprendimą skirti Įstatyme nustatytas baudas ir sprendimą panaikinti licenciją ar leidimą vykdyti veiklą, jeigu tokį sprendimą priėmė ne licenciją ar leidimą vykdyti veiklą kitam įpareigotajam subjektui išdavusi priežiūros institucija.”,- taip pat rašoma pranešime.
Lietuvos politikai skuba spręsti kriptovaliutų biržų ir operatorių keliamą riziką finansų sistemai po verslo registracijų antplūdžio
Primename, kad 2022 m. birželį Seimas patvirtinto naujus Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos Įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos valstybė įpareigojo bendroves laikytis naujų skaidrumo ir priežiūros reikalavimų. Naujomis taisyklėsimis Seimas siekia didinti skaidrumą kriptoturto sektoriuje, stiprinti keliamos rizikos valdymą ir atidžiau reglamentuoti kripto paslaugų tiekėjų veiklos sąlygas.
Vienas iš numatytų reikalavimų – įtvirtinti aukštesni minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimai. Su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjų minimalus įstatinis kapitalas buvo padidintas iki 125 tūkst. eurų.
Lietuvoje veikia daug kriptovaliutų įmonių, įskaitant UAB „Bifinity”, didžiausios pasaulyje kriptovaliutų biržos „Binance” mokėjimų teikėją. Praėjusiais metais „Bifinity” tapo antrąja pagal dydį Lietuvos pelno mokesčio mokėtoja.