Pristatytos naujosios „Nvidia” superkompiuterių mikroschemos, padėsiančios „paspartinti” dirbtinio intelekto plėtrą

 Pristatytos naujosios „Nvidia” superkompiuterių mikroschemos, padėsiančios „paspartinti” dirbtinio intelekto plėtrą

Renginyje „Supercomputing 2023” „Nvidia” pristatė patobulintas mikroschemas ir superkompiuterį, galintį paspartinti mokslinius tyrimus ir AI.

Šiais metais „Nvidia” pasiekė proveržį, ir ne dėl žaidimų ar „Bitcoin” kasybos – 2023 m. čipų gamintojas ne tik dalyvavo dirbtinio intelekto revoliucijoje, bet ir skatino ją į priekį, pateikdamas daugybę atnaujinimų ir patobulinimų, kurie ir toliau nustato naujus skaičiavimo galios standartus.

Ianas Buckas, „Nvidia” didelio našumo skaičiavimų ir hiperskalės duomenų centrų padalinio viceprezidentas, šiandien bendrovės renginyje „Supercomputing 2023” sakė: „Skaičiavimai yra šiuolaikinės civilizacijos pagrindas, skatinantis mokslinius atradimus, pramonės automatizavimą ir dirbtinio intelekto kūrimą.”

Jis atkreipė dėmesį, kad per pastaruosius 20 metų procesorių našumas išaugo 10 000 kartų, tačiau „ši trajektorija sustojo”, nes „dėl laipsniško didėjimo neproporcingai padidėjo sąnaudos ir galia”.

Buckas šios dienos pristatymus pavadino „naujojo kompiuterijos įstatymo” dalimi.

Progresas superkompiuterių „Hopper” lustuose

„Nvidia H200 yra pirmasis GPU, siūlantis HBM3e – greitesnę ir didesnę atmintį, skatinančią spartinti generatyvinį dirbtinį intelektą ir didelių kalbų modelius, kartu tobulinant mokslinius skaičiavimus, skirtus HPC darbo krūviams”, – skelbiama oficialiame bendrovės pranešime. 14 GB atmintis apdoroja 4,8 terabaito per sekundę, „beveik dvigubai didesnę talpą ir 2,4 karto didesnį pralaidumą, palyginti su pirmtaku”.

„Nvidia” atnaujintos „Hopper” GPU mikroschemos „Nvidia H200” ne tik užtikrina didesnį našumą, bet ir ekonomiškumą bei energijos vartojimo efektyvumą, sakė Buckas, pagreitindamos pramoninį projektavimą ir modeliavimą, ypač duomenų centrų srityje.

Tuo tarpu „Grace Hopper” mikroschemos, kuriose sujungtos „Nvidia” „Grace” ir „Hopper” technologijos, aprūpina superkompiuterius, sukurtus tokių didžiųjų gamintojų kaip „Dell”. GH200 naudojamas moksliniams tyrimams ir sunkioms skaičiavimo užduotims atlikti, siūlo bendrą 200 egzaflopų – vieną kvintilijoną operacijų su slankiuoju kableliu per sekundę – dirbtinio intelekto našumo.

„Nvidia” teigė, kad GH200 savo sistemose integruoja tokie pagrindiniai skaičiavimo centrai kaip Vokietijos Jülicho superkompiuterių centras ir Bristolio universitetas.

JUPITER, kuris bus pirmasis Europoje egzaskalės superkompiuteris, spręs aktualias mokslo problemas. „Jupiter” bus galingiausias pasaulyje dirbtinio intelekto superkompiuteris, kurį sudarys beveik 24 000 „GH200 Super” lustų, sujungtų „Nvidia InfiniBand” jungtimis”, – sakė Buckas.

Iki pasimatymo CPU, sveiki atvykę QPU

„Nvidia” taip pat kalbėjo apie kvantinių procesorių (QPU) kūrimą.

„Kadangi ateities superkompiuteriuose bus naudojami kvantiniai procesoriai, „Nvidia” pirmauja su atviru programavimo modeliu, vadinamu „CUDA quantum”, kad palengvintų šią integraciją, nukreipdama ją į kvantinio spartinimo superkompiuterių erą”, – sakė Buckas.

Integravus „CUDA quantum” į savo skaičiavimo platformą, tyrėjai galėjo imituoti kvantinius procesorius, tačiau „Nvidia” indėlis į kvantinius skaičiavimus nėra tik teorinis. Pavyzdžiui, kompanijos „BASF” tyrėjai panaudojo „CUDA quantum”, kad pradėtų taikyti hibridinį kvantinį ir klasikinį metodą cheminiams katalizatoriams modeliuoti. Tai galėtų apsaugoti žmones, pavyzdžiui, nuo kenksmingų metalų. Panašiai „Stony Brook” universiteto ir „Brookhaven” nacionalinės laboratorijos mokslininkai naudoja „Nvidia” technologijas modeliuoti kietųjų dalelių fiziką, kuri galėtų pakeisti brangius ir daug laiko reikalaujančius dalelių greitintuvų eksperimentus.

Šalia kompiuterinės įrangos bendrovė pabrėžia, kad remia dirbtiniu intelektu paremtas įmones, tiekdama techninę įrangą pradedančiosioms įmonėms ir bendrovėms, kad jos galėtų treniruoti savo modelius. Tokios pramonės milžinės kaip „OpenAI” ypač remiasi „Nvidia” technologijomis. Šį įsitraukimą atspindi įspūdingas bendrovės akcijų augimas, kuris 2023 m. išaugo beveik 200 % ir įtvirtino jos, kaip vienos iš pirmaujančių įmonių, maitinančių SP500 indeksą, poziciją.

Bendrovė yra daugelio dirbtinio intelekto įmonių variklis, todėl kartu su technologine pažanga ji yra dirbtinio intelekto revoliucijos priešakyje. Akcijų rinka atspindi šį augimą, o dirbtinis intelektas yra visų dėmesio centre, taigi „Nvidia” išgyvena svarbų momentą.