Lietuvos institucijos griežtins reikalavimus kriptovaliutų verslams
Lietuvos banko organizuota spaudos konferencija. / Šaltinis: Lietuvos bankas
Lietuvos bankas, Vidaus reikalų ir Finansų ministerijos, bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ruošiasi prašyti įstatymų pataisų ir taip sugriežtinti reikalavimus kriptoturto sektoriaus įmonėms Lietuvoje.
Šį pirmadienį, gruodžio 11 d., Lietuvos bankas suorganizavo spaudos konferenciją „Kriptoturto sektoriaus reguliavimas – kelias į brandą”, kurioje įvairių mūsų šalies finansinių institucijų vadovybė susirinko kriptovaliutų keliamoms rizikoms ir papildomo Lietuvoje steigtų verslų reguliavimo būtinybei pabrėžti.
2020–2023 m. fiksuotas didelis kriptoturto sektoriaus augimas
Lietuvos banko duomenimis, pastaraisiais metais fiksuotas reikšmingas į kriptovaliutas orientuotų įmonių skaičiaus augimas – nuo 9 bendrovių 2020 m. iki 850 įmonių 2022 m. pabaigoje.
Tame matydamos riziką, institucijos inicijavo Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimus, kurių pagrindu 2022 m. sugriežtinta teisinė bazė, dėl ko kriptoturto įmonių skaičius 2023 m. pradžioje sumažėjo iki 200.
Visgi, kaip teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, jų skaičius vėl reikšmingai išaugęs ir šiuo metu siekia 541 bendrovę, o tai primena apie reguliavimo svarbą. „Toks augimo tempas reiškia, kad Lietuvai gali būti klijuojama nepatikimos valstybės etiketė“, – teigė jis.
Ruošiamos įstatymų pataisos
Spaudos konferencijoje vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė paminėjo, kad bus siekiama priimti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo pataisas, kuriomis FNTT bus suteiktos papildomos galimybės už įstatymo pažeidimus taikyti papildomas poveikio priemones – uždrausti teikti vieną ar kelias paslaugas terminuotam arba neterminuotam laikotarpiui.
Taip pat, kriptovaliutų verslai bus verčiami nuolat laikyti 125 tūkst. eurų kapitalą. Šiuo metu 125 tūkst. eurų kapitalo reikalavimas galioja steigiant kriptovaliutų įmonę Lietuvoje, tačiau pasak FNTT, dažniausiai kapitalas neišlaikomas ilgesniam laikotarpiui.
„Šiame sektoriuje tikrai yra realios grėsmės ir svarbu jį sureglamentuoti, kad nereikėtų kalbėti apie konkrečius nusižengimo atvejus, kurie neigiamai veiktų šalies reputaciją“, – teigė A. Bilotaitė. Ji paminėjo, kad lapkričio pabaigoje Vyriausybė priėmė šį priemonių paketą ir tikimasi, kad jis greičiausiu metu sulauks palaikymo Seime. „Tikimės, kad dar šiais metais parlamentas suspės apsvarstyti ir priimti“, – teigė ministrė.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktorius Rolandas Kiškis aiškino, jog kriptoįmonės į „Pažink savo klientą” (angl. KYC) procesą Lietuvoje žiūri per daug atlaidžiai.
„Pagrindinis pažeidimas, kurį nustatome, yra susijęs su kliento ir naudos gavėjo netinkamu nustatymu. Paprasčiausiai mažai skiriama dėmesio nustatyti tiek kliento, tiek naudos gavėjo tapatybę“, – teigė Kiškis.
Lietuvos banką neramina sąsajas su Lietuva turintys buvę „FTX” ir „Celsius” vadovai
Kalbėdamas apie Lietuvoje steigtų kriptoturto įmonių reputacines rizikas, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta atskleidė įdomių detalių – pasak jo, pagal Lietuvos banko gaunamus rinkos konsultantų blokų grandinių duomenis, kai kurios platformos turi žymų srautą iš tokių šalių kaip Kinija ir Rusija.
Negana to, Lietuvos bankas yra pastebėjęs, jog įmones Lietuvoje registruoja ir abejotinos reputacijos, žlugusios kriptovaliutų imperijos „FTX” neįvardyti vadovai. „Celsius” – bankrutavusi kriptovaliutų skolinimo bendrovė, esą taip pat turi sąsajų su Lietuva.