Kriptovaliuta žaidimuose. Kaip virtualioji ekonomika keičia kompiuterinių žaidimų pramonę?

Per pastaruosius kelis dešimtmečius kompiuterinių žaidimų pramonė išsivystė nuo pikselių ekranų iki tikroviškų scenarijų, kurie dideliu mastu atkartojami virtualiuose pasauliuose. Todėl 2023 m. pasaulyje buvo apie 3 mlrd. aktyvių žaidėjų, o 2024 m. šis skaičius turėtų viršyti 3,3 mlrd., rodo „Exploding Topics” skaičiavimai.

Nors grafikos, siužeto, žaidimo eigos ir kt. srityse įvyko nemažai pokyčių, kompiuteriniai žaidimai nuo nevertingų virtualiųjų pinigų pereina prie naujųjų laikų kriptovaliutų.

Kriptovaliutos jau sukėlė revoliuciją šiandieniniame mūsų požiūryje į pinigus, o jų sujungimas su žaidimais atveria daugybę galimybių. Šios galimybės gali pakeisti tai, kaip žaidėjai sąveikauja su žaidime esančiu turtu, kaip kūrėjai kuria žaidimus ir kaip žaidimai yra monetizuojami. Tikėtina, kad visos kartu žaidimų virtualiosios ekonomikos, paremtos kriptovaliuta, pakeis „gaming“ pramonės kraštovaizdį.

Palengvina skirtingų žaidimų suderinamumą

Kriptovaliuta žaidimuose gali padėti užtikrinti tarpusavio suderinamumą arba sąveiką, kuomet žaidėjai gali sklandžiai perkelti ir naudoti žaidimo turtą skirtinguose žaidimuose ir platformose. Tai gali sudaryti sąlygas skirtingų žaidimų kolaboracijoms, kai veikėjus ir žaidybinį turtą galima naudoti bet kuriame kitame žaidime. Tai leidžia žaidėjams panaudoti savo įsigytą turtą, taip iš esmės pagerinant savo žaidimų patirtį ir kartu puoselėjant ryšį virtualiuose pasauliuose.

Tai dar labiau panaikina ribas, egzistuojančias tarp skirtingų žaidimų ekonomikų. Sudarydami palankesnes sąlygas naudoti kriptovaliutas žaidimuose, jų kūrėjai gali užtikrinti, kad žaidimas pasieks daugybę žaidėjų ir juo galės mėgautis skirtingus pomėgius turintys žmonės.

Suteikia galimybių užsidirbti

Žaidimuose, kuriuose galima pirkti žaidimo metu už kriptovaliutą, žaidėjams suteikiama galimybė turėti ir valdyti virtualų turtą, todėl žaidimo patirtis tampa įtraukianti ir lygiateisė. Priešingai nei dabar, šis nuosavybės pokytis gali pakeisti žaidėjų sąveikos su žaidimų ekonomikomis būdą. Tai ne tik suteikia žaidėjams būdą monetizuoti savo turtą, bet ir galimybę gauti pelną iš šių daiktų pardavimo. Be to, žaidimo atlygiai gali būti potencialūs darbo užmokesčio čekiai kripto žaidėjams, kurie gali užsidirbti vykdydami užduotis ar kitas papildomas misijas. Tai iš esmės pakeičia „pay-to-play” modelį į „play-to-earn” (P2E) modelį, kuris gali pakeisti žaidimų pramonės veidą. Atlygis gali būti NFT, žetonai arba kriptomonetos, priklausomai nuo to, ko reikalauja žaidėjų bendruomenė decentralizuotoje sistemoje. „CoinMarketCap“ surinkti duomenys rodo, kad pasaulinė „gaming“ žetonų rinka jau šiandien verta daugiau nei 7,8 mlrd. eurų.

Palaiko saugumą

Blokų grandinės technologija, derinama su kriptovaliutų žaidimais, gali suteikti decentralizuotą žaidimų patirtį, kuri yra saugesnė, skaidresnė ir atsparesnė bet kokiai trečiųjų šalių cenzūrai. Be to, ji padeda bet kurioje pasaulio vietoje gyvenantiems žaidėjams saugiai dalyvauti žaidimuose, kurie nėra apsaugoti nuo centralizuoto įsikišimo. Taip pat kol naudotojas šiuose žaidimuose nesidalina savo informacija, pirkiniai žaidimuose yra konfidencialūs.

Saugia ir decentralizuota infrastruktūra sukurti žaidimai užtikrina sandorių saugumą perkant internetu ar parduodant turtą, pašalinant bet kokius tarpininkus. Taigi kriptovaliutos žaidimuose yra ne tik saugios, bet ir turi daugiau naudos, nes sandoris vykdomas tarpusavyje (angl. peer-to-peer), o tokiuose žaidimuose dažniausiai netaikomi keitimo mokesčiai.

Išvada: pramonės plėtra nesustos

Žaidimų pramonė vis labiau įtraukia kriptovaliutą, o tai suteiks naujų galimybių. Žaidėjus dar labiau traukia jos gebėjimas skatinti suderinamumą tarp žaidimų, pajamų potencialas ir saugumo privalumai. Jie dabar gali naudotis mažesnėmis išlaidomis pirkdami produktus žaidimų pasaulyje, taip pat potencialiomis galimybėmis užsidirbti pinigų žaidžiant kriptovaliutomis paremtus žaidimus, vietoj įprastų mokėjimo būdų naudojant crypto.

Apibendrinant svarbu tai, kad vartotojams suteikiama daugiau galimybių kontroliuoti savo patirtį ir skatinamas didesnis pasitikėjimas tarp žaidimų kūrėjų ir žaidėjų, o abu šie veiksniai gali padėti padidinti bendrą pramonės kokybę, pelningumą ir rinkos dydį. „IMARC Group“ tyrimo duomenimis, 2022 m. pasaulinė „gaming“ rinka sudarė 184 mlrd. eurų ir, kaip tikimasi, iki 2028 m. pasieks 312 mlrd. eurų vertę, o jos augimo tempas sieks 9,08 %.