Japonija juda kriptovaliutų mokesčių reformos link
Japonija imasi kriptovaliutų mokesčių reformų, o šalies vyriausioji finansų reguliavimo institucija ketina pakeisti šalies kriptovaliutų įmonių apmokestinimo tvarką.
Japonijos žiniasklaidos portalas „CoinPost” ir oficialus Finansinių paslaugų agentūros (FSA) pranešimas skelbia, kad reguliavimo institucija pateikė vyriausybei prašymus pakeisti teisės aktus.
FSA nori pakeisti kriptovaliutų pelno mokesčio sistemą, kad būtų atsisakyta dabartinės „nerealizuoto pelno” sistemos taikymo vietos įmonėms.
Pagal dabartinę Japonijos teisinę sistemą, jei įmonė turi kriptovaliutų, ji privalo mokėti mokesčius nuo nerealizuoto pelno (monetų vertės padidėjimo) kiekvienų finansinių metų pabaigoje. Kitose šalyse įmonės turi mokėti mokesčius tik už kriptovaliutas, kurias parduoda arba iškeičia į „fiat” valiutas.
Japonijos žiniasklaida rašė:
„Ši taisyklė jau seniai kritikuojama dėl to, kad užkrauna įmonėms naštą ir trukdo inovacijoms kriptovaliutų ir blokų grandinės sektoriuose.”
FSA dokumente pažymima, kad Ekonomikos, prekybos ir pramonės ministerija taip pat pasirašė dėl reformos. Jų teigimu, planuojama prašyti Tokijo sukurti jos pageidavimus atspindintį teisės akto pakeitimą. Tikėtina, kad dauguma įstatymų leidėjų šiems planams neprieštaraus, nes vyriausybė paprastai seka FSA pavyzdžiu su kriptovaliutomis susijusiais politikos klausimais.
Sota Watanabe, bendrovės „Startale” generalinis direktorius, socialiniame tinkle „X” („Twitter”) pakartojo JBA nuomonę ir įspėjo apie „krizę” šalies kriptovaliutų pramonėje.
Jis išreiškė savo nuomonę apie tai, kad, pvz:
„Labai svarbu, kad šios reformos būtų įvykdytos šiais metais. Iki šiol stebėjome startuolių pasitraukimą į užsienį. […] Jaučiu, kad jei to nepadarysime, kitais metais Japonijos […] įmonės pasitrauks viena po kitos. Manau, kad dėl to Japonijos pramonė ištuštės.”
Reformuojami Japonijos kriptovaliutų mokesčiai – kodėl dabar?
Japonijos blokų grandinių asociacija (Japan Blockchain Association, JBA), pagrindinė kriptovaliutų pramonės grupė, taip pat paprašė FSA užtikrinti, kad mokesčių reformos būtų taikomos ir trečiųjų šalių turimoms kriptovaliutoms. JBA taip paragino FSA reformuoti fizinių asmenų apmokestinimo tvarką ir nori, kad priežiūros institucija leistų prekiautojams atidėti nuostolius.
Pramonės asociacija taip pat nori, kad Tokijas atleistų fizinius asmenis nuo mokesčių už kriptovaliutų tarpusavio sandorius.
Be to, kai kurie kritikai siekia, kad vyriausybė pereitų prie fiksuoto 20 % kapitalo prieaugio tarifo, taikomo kriptovaliutų tarpusavio sandoriams, o ne apmokestintų kriptovaliutas kaip „kitas pajamas”.
Tuo tarpu savo pranešime FSA paaiškino, kad teisinės reformos prašoma dėl to, kad būtų „pagerinta „Web3″ skatinimo aplinka ir skatinami verslo startuoliai, kurie naudojasi blokų grandinės technologija”. Taip vyriausybė bando skatinti sektorių, kuris pastaraisiais metais skundėsi dėl perteklinio reguliavimo. Kai kurie įstatymų leidėjai ir verslo lyderiai teigė, kad ankstesnės administracijos apmokestina Japonijos įmones ir išstumia jas iš vidaus rinkų. Jų teigimu, dėl pernelyg uolių reguliuotojų perspektyvūs „fintech” startuoliai persikelia į užsienį.
Tačiau pastaraisiais įvykiais pastebimas šios pramonės šakos atgimimas, ypač kai „Binance” bando prasiskinti kelią į rinką, kurioje tradiciškai dominuoja vietos startuoliai ir Japonijos vertybinių popierių teikėjai.
Prieš kelias dienas didžiausia pasaulyje kriptovaliutų birža taip pat paskelbė gausiai išplečianti savo mainomų kripto asortimentą Japonijoje.