Įnirtingas svarstymas Europos Parlamente dėl skaitmeninio euro – ekspertų nuomonės pagrindiniais klausimais išsiskyrė

Šį antradienį Briuselyje vykusiame Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto surengtame viešame svarstyme ekspertai atsakė į įstatymų leidėjų klausimus apie ES centrinio banko kuriamos skaitmeninės valiutos laikymo ribojimus, poveikį bankų sistemoms ir privatumą.

Skaitmeninis euras yra gana sudėtingas uždavinys, kaip parodė antradienį Europos Parlamento narių surengtas dvi valandas trukęs viešas svarstymas.

Šių metų pradžioje ES planai dėl centrinio banko skaitmeninės valiutos (CBDC) sulaukė įstatymų leidėjų pasipriešinimo, kurie abejoja, ar tokia valiuta reikalinga valstybėse, kuriose mokėjimai yra gana efektyvūs, ar bus išsaugotas piliečių privatumas, ir, kas dar labiau prieštaringa, ar ji galėtų būti panaudota valstybės kontrolei plėsti.

Posėdžio, apie kurį reportavo kriptovaliutų naujienų agentūra „CoinDesk”, tikslas – padėti įstatymų leidėjams geriau suprasti šią temą svarstant teisės aktų pasiūlymus. Tačiau pakviestų ekspertų nuomonės išsiskyrė beveik visais klausimais – nuo to, ar grynųjų pinigų mažėja, iki individualių skaitmeninio euro turėjimo limitų.

„Mano nuomone, dabartiniai argumentai nėra palankūs priimti tokį sprendimą išleisti CBDC”, – sakė italų ekonomistas Ignazio Angeloni, šiais metais Parlamentui parengęs dokumentą „Skaitmeninis euras: kilus abejonių, susilaikykite (bet būkite pasirengę)”.

„Tokia invazinė valstybės intervencijos forma kaip ši būtų pateisinama tik tuo atveju, jei atsirastų aiškių įrodymų, kad dabartinė sistema veikia netinkamai. Tačiau šiuo metu to nematyti”, – pridūrė jis.

Angeloniui iš karto paprieštaravo buvęs Ispanijos banko vadovas Miguelis Fernándezas Ordóñezas, kuris ne tik gyrė potencialų skaitmeninį eurą kaip saugesnį turtą nei bankų indėliai, bet ir teigė, kad CBDC galėtų padėti mažinti bankų sektoriaus reguliavimą, nes dėl indėlių nebuvimo nereikėtų indėlių draudimo ir rizikos ribojimo priemonių.

Laikymo apribojimai

Organizacijos „Positive Money Europe” vykdomoji direktorė Vicky Van Eyck įstatymų leidėjams tvirtino, kad tikslas nėra sunaikinti bankus.

Ji pasisakė už tai, kad teisėkūros planuose siūloma palaipsniui panaikinti siūlomą 3 000 eurų CBDC laikymo limitą, siekiant pažaboti visuotinį indėlių atsisakymą.

„Nemanome, kad nuo bankų indėlių galime staiga pereiti prie centrinio banko skaitmeninės valiutos be jokių apribojimų. Nesame suinteresuoti, kad bankų sistema žlugtų”, – sakė Van Eyck. „Tačiau manome, kad laikinas laikymo limitas, kuris palaipsniui panaikinamas atliekant testavimą nepalankiomis sąlygomis ir tyrimus, yra teisingas kelias.”

Kita vertus, lėšų perkėlimas iš komercinių bankų į centrinį banką sukeltų pavojų bankams ir finansų sistemai, sakė Angeloni, pridurdamas, kad skaitmeninis euras, užtikrinantis didesnį finansų sistemų saugumą, yra „iliuzija”. Jis paminėjo, kad CBDC turėtų „susitraukimo poveikį” bankų indėliams, tačiau kiek jis bus didelis, priklausys nuo turėjimo apribojimų.

Pasak Europos kooperatinių bankų asociacijos (EACB) mažmeninės bankininkystės, mokėjimų ir skaitmeninimo skyriaus vadovės Marieke Van Berkel, didesni bankai labiau nukentės nuo masinio išėjimo, nes jiems teks prisiimti didesnius lėšų nutekėjimo srautus. „Kuo daugiau klientų, tuo didesnė problema, o tai pasakytina ir apie kooperatinius bankus”, – sakė Van Berkelis.

Van Eyck pažymėjo, kad nors ES pasiūlė nustatyti 3 000 eurų ribą turimoms individualioms CBDC atsargoms, bankai iš pradžių reikalavo 60 eurų ribos.

Privatumas, kriptovaliutos ir grynųjų pinigų žūtis

Vienas didžiausių klausimų, su kuriais susidūrė Europos Centrinis Bankas – ar skaitmeninis euras pakeis grynuosius pinigus. Centrinis bankas bando vykdyti įvairias kampanijas, kad išsklaidytų šiuos nuogąstavimus.

Natūralu, kad didžiąją antradienio posėdžio dalį buvo diskutuojama apie tai, ar grynieji pinigai yra pasmerkti – tai tvirtino Ordóñezas, bet Angeloni pavadino „mitu”.

„Matome, kad fizinis euras pamažu nyksta, o žmonės pereina prie rizikingos, privačios skaitmeninės valiutos, ir tai dar viena priežastis, kodėl naudinga turėti viešąją valiutą”, – sakė Ordóñezas.

Angeloni sakė, kad tokios šalys kaip Norvegija ir Švedija, kuriose grynieji pinigai naudojami nedaug, yra taisyklės išimtis. „Tiesa, kad JAV tinklai, tokie kaip „MasterCard” ir „Visa”, Europoje užima dideles rinkos dalis, tačiau, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Italijoje jų dominavimas toli gražu nėra nusistovėjęs”, – sakė jis.

Kalbant apie kriptovaliutas, pasak Angeloni, jos nekelia grėsmės tradiciniams mokėjimams.

„Kriptovaliutos ir stabiliosios monetos (angl. stablecoins) yra labai skirtingas turtas. Jos nėra ir artimiausioje ateityje nebus naudojamos mokėjimams. Tai neįmanoma. Jos yra pernelyg nepastovios. Jos yra pernelyg brangios… Taigi, mano nuomone, nėra jokio pavojaus, kad kriptovaliutos gali konkuruoti su mokėjimais”, – sakė jis.

Skaitmeninio euro tolimesnė ateitis

Šį mėnesį (2023 m. lapkričio mėn.) Europos Parlamento paskelbtame dokumente „Kas toliau su skaitmeniniu euru? (angl. „What’s next for the digital euro?”) sakoma, kad ECB valdančioji taryba dabar pradėjo vadinamąjį pasirengimo etapą, kuris truks dvejus metus (nuo 2023 m. lapkričio mėn.) ir kurio metu daugiausia dėmesio bus skiriama bandymams, eksperimentams ir nuolatinėms konsultacijoms su suinteresuotosiomis šalimis.

Atsižvelgdama į parengiamojo etapo rezultatus ir teisėkūros pokyčius, ji nustatys tolesnius veiksmus.