Dirbtinis intelektas nedarbo krizės nesukels, tačiau darbo vietoms gresia pavojus

 Dirbtinis intelektas nedarbo krizės nesukels, tačiau darbo vietoms gresia pavojus

Tarptautinė darbo organizacija (TDO) paskelbė ataskaitą, kurioje aprašomas galimas AI poveikis pasaulinei darbo rinkai netolimoje ateityje.

Išsivysčiusiose šalyse dėl automatizacijos, paremtos dirbtiniu intelektu (AI), gali būti panaikinta daugiau nei penki procentai darbo vietų, o mažesnių pajamų šalyse – apie pusė procento darbuotojų. Tai viena iš Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) išvadų, kuri neseniai paskelbė ataskaitą „Generatyvinis dirbtinis intelektas ir darbo vietos: galimo poveikio darbo vietų kiekiui ir kokybei pasaulinė analizė”.

Priešingai plačiai paplitusiems nuogąstavimams dėl katastrofiško ekonomikos žlugimo, ataskaitoje teigiama, kad rezultatai bus labiau subalansuoti

Generatyvinis dirbtinis intelektas, naudojamas tokiose pokalbių robotų programose kaip „ChatGPT” ir „Claude”, buvo pagrindinis susirūpinimą keliantis darbo vietų išstūmimo klausimas. TDO pateikia paralelę su praeitimi, teigdama, kad tokie nuogąstavimai primena tuos, kurie kilo XX a. pradžioje dėl judančios konvejerinės linijos ir XX a. šeštajame dešimtmetyje dėl kompiuterių. Vis dėlto ataskaitoje pateikiama raminanti perspektyva, teigiant, kad „dauguma darbo vietų ir pramonės šakų yra tik iš dalies veikiamos automatizavimo, todėl labiau tikėtina, kad dirbtinis intelektas jas papildys, o ne pakeis”.

Organizacija nagrinėjo ne tik darbo vietų praradimą, bet ir darbo vietų išplėtimą – būdus, kuriais dirbtinis intelektas galėtų padidinti darbuotojų produktyvumą. Šiuo atveju daugiau nei 13 proc. dideles pajamas gaunančių šalių darbuotojų galėtų gauti naudos, palyginti su maždaug 10 proc. mažas pajamas gaunančių šalių piliečių.

Tačiau ne visiems darbuotojams perspektyvos yra palankios. Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į tam tikras profesijas, kurioms gresia didesnė rizika. Konkrečiai, biuro administracinis darbas įvardijamas kaip labiausiai pažeidžiamas, o tyrime pažymima: „Profesija, kuriai GenAI gali turėti didžiausią poveikį yra kanceliarinis darbas, kur maždaug ketvirtadalis užduočių yra labai jautrios galimam automatizavimui.”

Ataskaitos išvados ramybės dėl ateities lengvai nesuteiks

Nors TDO ataskaitos išvados yra pagrįstos, daugelis amerikiečių išlieka abejingi. „Pew Research” apklausa parodė, kad 32 % JAV gyventojų mano, jog per ateinančius du dešimtmečius dirbtinis intelektas darbuotojams padarys daugiau žalos nei naudos. Nuogąstavimai apima ir AI vaidmenį įdarbinant darbuotojus: 71 % JAV piliečių nepritaria AI valdomiems įdarbinimo sprendimams. Nuogąstaujama dėl privatumo pažeidimo, ypač dėl to, kad dirbtinis intelektas renka didžiulius asmens duomenų kiekius.

Netgi bendrovės „Stability.AI”, sukūrusios pažangiausią pasaulyje atvirojo kodo vaizdų generatorių „Stable Diffusion”, generalinis direktorius teigė manantis, kad dėl dirbtinio intelekto netolimoje ateityje beveik nebeliks kodavimo kaip apmokamo darbo.

Tačiau galimas ekonominis dirbtinio intelekto potencialas yra neabejotinas, nes prognozuojama, kad ši technologija pasaulio ekonomiką papildys daugiau nei 4 trilijonais JAV dolerių. Daugelis ekspertų išlieka optimistiškai nusiteikę dėl būsimo AI indėlio, ir TDO ataskaitoje ši nuomonė pakartojama, teigiant, kad nors darbo vietų pobūdis gali pasikeisti, užimtumo galimybės išliks.

Tačiau darbuotojai nėra pasyvūs stebėtojai. Tokios pastebimos akcijos kaip streikas, kurį surengė SAG-AFTRA (JAV aktorių, žurnalistų, dainininkų, šokėjų profesinė sąjunga), kuriame buvo protestuojama prieš dirbtinio intelekto naudojimą Holivude, rodo didėjantį susirūpinimą dėl dirbtinio intelekto integravimo į įvairias pramonės šakas.

„Darbo srityje generatyvinis dirbtinis intelektas iš esmės nėra nei geras, nei blogas”, – daro išvadą TDO. „Jo poveikis labai priklausys nuo to, kaip ši technologija bus valdoma ir reguliuojama”.

TDO netgi atskleidė, kad atlikdama tyrimus ir rengdama kai kurias ataskaitos dalis naudojosi dirbtinio intelekto pagalba.