„BitPanda” gavo virtualaus turto paslaugų teikėjo licenciją Norvegijoje ir tapo pirmąja ne vietine įmone, kuriai ji buvo suteikta
Didžiausia Europos kriptovaliutų keitykla „Bitpanda” paskelbė, kad gavo licenciją teikti virtualiojo turto paslaugas (VASP) Norvegijoje ir išplėtė savo reguliavimo institucijų suteiktus leidimus.
Spalio 19 d. Vienoje įsikūrusi kriptovaliutų keitykla „Bitpanda” oficialioje „X” paskyroje paskelbė apie naujausią svarbų įvykį – ji tapo viena pirmųjų užsienio kriptovaliutų keityklų, gavusių VASP licenciją Norvegijoje.
VASP licencija yra privaloma visoms įmonėms, kurios Norvegijoje teikia kriptovaliutų mainų, saugojimo ar prekybos paslaugas. Turėdama VASP, „BitPanda” dabar turi teisinį leidimą Norvegijos klientams teikti įvairias su kriptovaliutomis susijusias paslaugas, įskaitant prekybą, saugojimą ir mainus.
Licencijas kriptovaliutų prekybos ir mokėjimo paslaugoms teikti „Bitpanda” yra gavusi ir kituose Europos regionuose, pavyzdžiui, Austrijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Čekijoje ir Švedijoje.
Norėdama gauti VASP licenciją Norvegijoje, „BitPanda” turėjo įrodyti, kad taiko patikimas saugumo priemones savo naudotojų lėšoms apsaugoti ir kad laikosi visų galiojančių įstatymų ir reglamentų.
„Bitpanda” generalinio direktoriaus pavaduotojas Lukasas Enzersdorferis-Konradas sakė:
„Akivaizdu, kad mums Europoje reikia investavimo platformos, kuria galėtume pasitikėti. „Bitpanda” užsibrėžė tikslą būti tokia platforma. Per pastaruosius 12 mėnesių buvome vieninteliai Europos paslaugų teikėjai, gavę licencijas Vokietijoje, Švedijoje ir Norvegijoje. Dabar turime daugiau nei 4 mln. naudotojų ir suteikiame galimybę pirmaujančioms Europos finansų įstaigoms ir neobankams siūlyti skaitmeninį turtą.”
Norvegija įvedė kriptovaliutų įmonių licencijavimą, atsižvelgdama į pasaulinį siekį užtikrinti aiškesnį reguliavimą
Licencija išduodama tokiu metu, kai Norvegija imasi aktyvesnio požiūrio į kriptovaliutų pramonės reguliavimą.
Gegužės mėn. centrinis bankas paragino įstatymų leidėjus pasinaudoti esamais teisės aktais, kuriais sprendžiama sisteminės rizikos ir vykdymo užtikrinimo veiksmų problema, pabrėždamas, kad būtina parengti specialiai kriptovaliutoms pritaikytus teisės aktus.
Toks žingsnis žengiamas tuo metu, kai pasaulio šalys atidžiai nagrinėja artėjantį Europos Sąjungos kriptovaliutų rinkų reglamentą (MiCA), kuris yra ruošiamas pradėti veikti.
Nors MiCA turi potencialo išplėsti savo įtaką platesnėje Europos ekonominėje erdvėje, centrinis bankas pažymėjo, kad svarbu tuo neapsiriboti. Jie taip pat pareiškė, kad reikia toliau kurti specialius, kriptovaliutų pramonei skirtus reglamentus.
Svarbu pažymėti, kad Norvegijos įmonėms, prekiaujančioms virtualiuoju turtu, reikia specialios licencijos. Šios bendrovės turi užsiregistruoti Norvegijos finansų priežiūros institucijoje (Finanstilsynet arba FSAN) ir gauti reikiamą leidimą veikti. Ši registracija yra privaloma visoms organizacijoms, teikiančioms virtualaus turto paslaugas.
Tuo tarpu kelios didžiosios kriptovaliutų keityklos susiduria su Europos reguliavimo institucijų iššūkiais.
Rugsėjį Niujorke įsikūrusi birža „Gemini” nusprendė pasitraukti iš Nyderlandų dėl to, kad nesugebėjo įvykdyti reguliavimo institucijų reikalavimų.
Tai ne tik Europos Sąjungos problema; net Jungtinės Karalystės finansų rinkų reguliavimo institucija, „Financial Conduct Authority”, neseniai į savo įspėjamąjį neregistruotų turto teikėjų sąrašą įtraukė net 143 naujus subjektus, o tarp jų randami ir žymių kripto biržų pavadinimai.